Lietuviška žiema vis dar geba nustebinti. Vieną dieną – lietus, kitą – šaltukas iki minus dešimties. Tokiu metu visi prisimename, kaip svarbu, kad namuose būtų šilta ir jauku. Nors atrodo, kad šilumą labiausiai saugo sienos ar stogas, iš tiesų nemažą jos dalį prarandame per langus. Tad kokie langai iš tiesų geriausiai išlaiko šilumą?

Stiklo paketai – pagrindinis šilumos sargas

Anksčiau pakakdavo dvigubo stiklo, tačiau dabar tokie langai laikomi pasenusiu sprendimu. Moderniuose namuose vis dažniau montuojami trigubo stiklo paketai. Jie veikia tarsi kelių sluoksnių barjeras, o tarpai tarp stiklų užpildomi argoninėmis arba kriptoninėmis dujomis. Tai žymiai sumažina šilumos nuostolius, nes dujos šilumą praleidžia daug prasčiau nei oras.

Dar verta atkreipti dėmesį į selektivinį (Low-E) stiklą. Tai specialus padengimas, kuris atspindi šilumą atgal į patalpą, bet į vidų praleidžia saulės spindulius. Žiemą toks stiklas padeda išlaikyti šilumą, o vasarą – neleidžia patalpoms perkaisti. Trumpai tariant, šie stiklai dirba ištisus metus.

Kokia rėmo medžiaga šilčiausia?

Langas – ne vien stiklas. Rėmas irgi daro didelę įtaką. Daugiausia montuojami plastikiniai (PVC) langai, nes jie šilti, pigesni už kitus ir gana ilgaamžiai. PVC profiliai turi keletą vidinių kamerų, kurios veikia kaip izoliaciniai oro sluoksniai.

Mediniai langai – klasika, kuri niekada nemiršta. Mediena natūraliai sulaiko šilumą, todėl tokie langai labai jaukūs. Tiesa, medį reikia prižiūrėti: kas kelerius metus atnaujinti paviršių, kad jis neimtų skilinėti ar pūti.

Aliumininiai rėmai labiau tinka moderniems pastatams. Jie tvirti, atrodo elegantiškai, tačiau pats aliuminis yra gana laidus šalčiui. Dėl to naudojami šiluminiai intarpai, kurie atskiria išorinę ir vidinę profilio dalį. Dėl šių intarpų aliumininiai langai dabar nebėra tokie „šalti“, kaip buvo anksčiau.

Montavimo kokybė – tylusis šilumos priešas

Kartais žmonės perka brangius langus, bet montavimui neskiria dėmesio. Tada paaiškėja, kad pro kraštus vis tiek pučia. Blogai užsandarintos siūlės gali sukelti didesnius nuostolius nei pats stiklo paketas. Dėl to būtina naudoti aukštos kokybės sandarinimo putas, juostas ir hermetikus, o dar geriau – patikėti montavimą specialistams.

Net smulkmenos, tokios kaip guminės tarpinės ar furnitūra, turi reikšmės. Po kelerių metų tarpinės gali prarasti elastingumą, todėl verta jas retkarčiais nuvalyti ir patepti silikonu. Tai užtrunka vos kelias minutes, bet padeda išvengti šilumos nuostolių.

Kaip dar galima sumažinti šilumos praradimą?

Langai nėra vienintelė priemonė kovai su šalčiu. Išorinės žaliuzės ar roletai sukuria papildomą oro sluoksnį, kuris naktį sumažina šilumos nuostolius iki 10–15 %. Net ir paprastos, storesnės užuolaidos padeda – jos stabdo šalto oro cirkuliaciją.

Kitas sprendimas – rekuperacinė vėdinimo sistema. Ji leidžia namuose turėti šviežio oro, bet tuo pat metu išsaugo šilumą. Tokia sistema ypač naudinga sandariuose, naujos statybos pastatuose.

Skaičiai, kurie apibūdina šilumą

Renkantis langus, verta pasižiūrėti į U vertę – tai šilumos perdavimo koeficientas. Kuo ji mažesnė, tuo geriau. Pavyzdžiui, A++ klasės langų U vertė dažniausiai siekia apie 0,8 W/(m²K) arba net mažiau.

Dar svarbus rodiklis – G vertė, parodanti, kiek saulės energijos patenka į vidų. Kuo ji aukštesnė, tuo daugiau natūralios šilumos gaunate iš saulės. Tačiau vasarą tokie langai gali lemti ir didesnį karštį, todėl verta rasti pusiausvyrą.

Ką verta įsidėmėti

Jeigu trumpai – šilčiausi langai yra tie, kurie turi trigubo stiklo paketą, selektyvinę dangą, inertines dujas tarp stiklų ir gerai izoliuotą rėmą. Tačiau net ir geriausias langas neveiks, jei jis bus netinkamai sumontuotas ar blogai prižiūrimas.

Kartais atrodo, kad pigesnis variantas sutaupo pinigų, bet realybėje šiltesni langai greitai atsiperka. Jie sumažina šildymo išlaidas, užtikrina komfortą ir leidžia pamiršti apie skersvėjus. Be to, jauku sėdėti prie lango su arbatos puodeliu ir jausti, kad šaltis liko už stiklo.