Kartais žiūrint pro švarų plastikinį langą sunku įsivaizduoti, kiek darbo slypi už to vaizdo. Atrodo, paprasta – rėmas, stiklas, rankena. Bet jeigu kas nors pabandytų savo rankomis pagaminti langą, greitai suprastų, kad tai ne taip lengva, kaip atrodo.
Nuo ko viskas prasideda
Pagrindinė žaliava – PVC, polivinilchloridas. Tai plastikas, bet ne tas, kurį sutinkame buteliuose ar maišeliuose. Jo sudėtis gerokai rimtesnė. Į žaliavas dedama stabilizatorių, pigmentų, įvairių priedų, kad medžiaga išliktų tvirta tiek šalčiu, tiek karščiu.
Anksčiau į PVC dedamas švinas jau seniai išimtas iš formulės – dabar naudojami cinko ir kalcio junginiai. Tokie profiliai yra saugesni ir aplinkai, ir žmogui.
Kai viskas sumaišyta, masė keliauja į ekstruderį – didžiulę mašiną, kuri karštą plastiką paverčia ilgais profiliais. Atvėsę jie atrodo kaip tuščiaviduriai rėmai, pasiruošę tapti lango dalimi.
Stiklas – lango širdis
Stiklo gamyba – atskiras pasaulis. Nors atrodytų, kad stiklas visur vienodas, skirtumas tarp paprasto ir kokybiško stiklo paketo – milžiniškas. Šiuolaikiniai plastikiniai langai dažniausiai turi du arba tris stiklus, tarp kurių paliktas sandarus tarpas.
Tarpą užpildo argonas ar kita inertinė duja – ji padeda sulaikyti šilumą. Vienas iš stiklų padengiamas plona „Low-E“ danga, kuri atspindi šilumos spindulius atgal į vidų. Vadinasi, žiemą mažiau šilumos iškeliauja lauk, o vasarą patalpose būna vėsiau.
Surinkimo ceche
Čia viskas prasideda nuo pjovimo. Profiliai supjaustomi pagal užsakytus matmenis, kampai suvirinami, įdedamos gumos tarpinės. Skamba paprastai, bet čia svarbus kiekvienas milimetras.
Toliau – stiklo paketo įstatymas. Tai darbas, kurį dažniausiai daro rankomis: stiklas turi įsistatyti tobulai, be jokio įtempimo. Tuomet montuojama furnitūra: vyriai, rankenos, užraktai.
Kiekvienas langas bandomas – ne tik vizualiai, bet ir funkcionaliai. Jei rankena stringa ar sandarumas nepakankamas, gaminys grįžta atgal.
Beje patyrę meistrai sako, kad gerą langą galima atpažinti iš garso – kai jis užsidaro tyliai ir švelniai, vadinasi, viskas padaryta teisingai.
Kodėl vis dar plastikas?
Žmonės renkasi plastikinius langus dėl paprastos priežasties – jie patikimi. Šilumos izoliacija gera, priežiūros reikia minimaliai, o tarnavimo laikas siekia kelis dešimtmečius. Be to, plastikiniai rėmai neskilinėja, neblunka ir nepraleidžia lietaus.
Triukšmo mažinimas – dar vienas privalumas. Gyvenantiems mieste tai tikrai svarbu. Gera garso izoliacija suteikia namams ramybę, kurios dažnai pritrūksta už lango.
Sertifikatai ir patikimumas
Europoje langų gamybą reglamentuoja standartas EN 14351-1. Pagal jį vertinamas atsparumas vėjui, lietui, triukšmui ir šilumos nuostoliams. Rimti gamintojai savo produktus tikrina papildomai – net furnitūros tvirtumą po tūkstančių atidarymų.
Pirkėjui svarbiausia patikimas gamintojas. Ne tik dėl kokybės, bet ir dėl garantinio aptarnavimo – juk geras langas turi tarnauti ne vienerius metus, o kartais ir kelis dešimtmečius.
Ar plastikas gali būti draugiškas aplinkai?
Nors plastikas dažnai siejamas su tarša, langų gamyba sparčiai keičiasi. Daug PVC profilių šiandien gaminama iš perdirbtos medžiagos. Likučiai iš gamybos grąžinami atgal į procesą. Kai kurios įmonės net dalį energijos gauna iš saulės elektrinių.
Pasibaigus lango tarnavimo laikui, PVC galima perlydyti ir vėl panaudoti naujiems profiliams. Tai tikrai geriau nei mesti į sąvartyną – uždaras ciklas vis dažniau tampa norma, o ne išimtimi.
Plastikinio lango kelias – nuo žaliavos iki jūsų namų – trunka ne vieną dieną. Už kiekvieno rėmo slypi inžinerija, technologijos ir žmonių darbas. Todėl kai kitą kartą atversite langą į rytinį orą, prisiminkite: tai ne šiaip daiktas, o gana sudėtingas gaminys, sukurtas tam, kad būtų šilčiau, tyliau ir patogiau gyventi.